Apie Šlesers kalbama daug blogo, bet dar daugiau gero. Kas iš to tiesa, o kas prasimanymas? Surinkome viską iš atvirų šaltinių ir patikrinome kiekvieną punktą. Prie kiekvieno yra nuoroda į šaltinį. Žinote tai, ko mes neturime, ar radote netikslumą? Parašykite mūsų pokalbių robotui „Telegram“ ir pridėkite patvirtinimą.
Duomenys 03.11.2026
≈ €3 mlrd. jau gauta: leidimai gyventi, turizmas, ES lėšos, atlyginimai, mokesčiai. Dar €3 mlrd. – statomas Riga Waterfront.
≈ €10,3 mlrd. su poveikiu po jo pasitraukimo (įvertis)
Patvirtinta: nesumokėta senosios partijos skola. Su neįrodytais €3 mln. dėl skaitmeninės TV – iki €3,75 mln.
Šlesers veiklos nauda didesnė už žalą 7 900 kartų
Apie €597 mln. per metus, €19 per sekundę. Sudėti metiniai tempai: leidimai gyventi vidutiniškai €113 mln., turistų išlaidų augimas iki 2008 m. €397 mln., LDz atlyginimų augimas iki 2007 m. €63 mln., Rimi socialinis mokestis €22 mln., uosto mokesčiai €2,4 mln.
2014 m. leidimų gyventi programa atnešė €447,5 mln., 2024 m. – €18,4 mln. Skirtumas – apie €429 mln. per metus. Šlesers prieštaravo programos griežtinimui. Savo vaidmenį suvaidino ir COVID, ir nuo 2022 m. galiojantis draudimas išduoti leidimus gyventi Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Dosjė · Byla Nr. 1970-01-22 · Šaltiniai: atviri
Dokumentais patvirtinti nuopelnai
Pradėjo Norvegijoje. Kartu su norvegų investuotojais Varner ir Hagen atidarė Latvijoje Rimi, Narvesen, Cubus, Dressmann, prekybos centrus Galerija Centrs, Mols, Origo, Olimpija, viešbučius Radisson Blu.
Jo teigimu, milijonieriumi jis tapo dar dešimtajame dešimtmetyje, prieš ateidamas į politiką, dirbdamas projektuose su Frank Varner.
Susitarė dėl Ryanair atėjimo. Keleivių: 0,71 mln. 2003 m., prieš ateinant Ryanair, 3,16 mln. 2007 m. ir 4,07 mln. 2009 m. airBaltic tapo didžiausia Baltijos šalių aviakompanija.
Pakartotinė patikra: dažnai rašoma „augimas 10 kartų“. Oficiali statistika patvirtina 5,7 karto augimą 2003–2009 m. To pakanka ir be perdėjimų.
2008 m. Latvijos BVP sumažėjo 4,6%, 2009 m. pirmąjį ketvirtį – 18%. Nedarbas išaugo nuo 4,9% iki 11%. Tuo metu:
Ministru jis buvo iki 2009 m. kovo. Jo kuruotos šakos krizės metu krito mažiau nei visa ekonomika arba augo.
Programa veikia nuo 2010 m. liepos 1 d., pačiame krizės įkarštyje. Per 2010–2024 m. ji pritraukė apie €1,64 mlrd., išduota apie 19 900 leidimų. Vien per pirmuosius trejus metus atėjo 419,2 mln. latų. Šlesers vadina ją savo iniciatyva ir, remdamasis Deloitte tyrimu, bendrą poveikį vertina 1,5 mlrd. latų.
Oficialiuose dokumentuose įstatymo autorius nenurodytas. Pats Šlesers yra sakęs, kad kaip nekilnojamojo turto vystytojas buvo asmeniškai suinteresuotas programa.
Vaikų ir šeimos reikalų ministeriją kuravo jo partija LPP, ministras Ainārs Baštiks. Įvestos „mamų algos“, alimentų garantijų fondas, įrengta apie 300 vaikų žaidimų aikštelių. Globėjų šeimų vietoj 15 tapo daugiau nei 400.
Gimstamumo augimą 24% nurodo pats Baštiks. Nepriklausomo skaičiavimo neradome. Asmeninį Šlesers vaidmenį aprašo jo partijos brošiūra.
Galėtų gyventi bet kur, bet gyvena Rygoje. Kitos pilietybės neturi. Kandidato deklaracijoje visas nekilnojamasis turtas – Latvijoje: Ryga, Jūrmala, Dobelė, Preiliai. Šeimos verslas taip pat čia: uosto grupė Rygoje ir Riga Waterfront statybos.
Vaikai liko Latvijoje ir dirba jos labui: Edvards – Rygos dumoje, Ričards buvo Seimo narys, Dana dirba draugijoje „Latvija pirmoji“. Jo partijos devizas: Latvijos ir jos žmonių interesai visada pirmoje vietoje.
Su Inese Šlesere vedęs nuo 1992 m., jie augina penkis vaikus. Sūnūs Edvards ir Ričards taip pat pasuko į politiką.
Ekonomikos ministras (1998–1999), vicepremjeras (2002–2004), susisiekimo ministras (2004–2009), Rygos vicemeras (2009–2010). 7–10-ojo Seimo narys.
Tai Eagle Hills – vystytojo iš Abu Dabio, kurio įkūrėjas sukūrė Emaar, – projektas. Šlesers šeima jame dalyvauja su maža dalimi, pinigus investuoja investuotojas. Buvusiose Andrejsalos uosto žemėse planuojama 8 000 butų, parduotuvės, viešbučiai, mokyklos, kruizinių laivų terminalas ir krantinė.
Statybos jau duoda darbo statybininkams, o baigus rajonas atneš mokesčių, būstų ir darbo vietų paslaugų sektoriuje.
Darbo vietų skaičius šaltiniuose kol kas nenurodytas. Dangoraižiai iš reklaminių vaizdų dar nepatvirtinti: jiems reikia naujo detaliojo plano.
2022: partija „Latvija pirmoje vietoje“ pateko į Seimą, 9 vietos; jis pats – tarp lyderių pagal rinkėjų „pliusus“. 2025: pirmoji vieta Rygoje, 18,17%. 2026: 13,08% ir 17 vietų, antra jėga Seime.
Kiekvienas kaltinimas ir kuo jis baigėsi
KNAB ilgus metus tyrė viešbutyje „Rīdzene“ įrašytus pokalbius. Kaltinimai taip ir nebuvo pareikšti. Prokuratūra nerado įrodymų, kad jis siekė neteisėtos įtakos ar kad jam kas nors buvo siūloma; viena jo frazė įraše įvertinta kaip atsisakymas tokio sandorio. Slapta įmonių nuosavybė neįrodyta. Byla nutraukta, 2018 m. aukštesnysis prokuroras devynis mėnesius tikrino šį sprendimą ir paliko jį galioti.
Šlesers pozicija: 2011 m. KNAB surengė politinį šou, o įrodymų visuomenei taip ir neparodė.
Seimas atsisakė leisti atlikti kratą pas Seimo narį Šlesers, ir krata taip ir neįvyko. Prezidentas Zatlers inicijavo referendumą, 94,5% balsavusiųjų pritarė paleidimui. Įvykis buvo. Pati byla, dėl kurios prašyta kratos, teismo nepasiekė ir buvo nutraukta.
Prokuratūra mano, kad projektas buvo dirbtinai pabrangintas per įmonę Hannu Digital (apie €3 mln.). Šlesers atžvilgiu prašyta skirti €65 000 baudą, ne laisvės atėmimą.
Šlesers pozicija: byla sufabrikuota, sutartys pasirašytos jau Dombrovskio vyriausybės laikais ir suderintos su ministerijomis, o valstybė iš skaitmeninės TV laimėjo šimtus milijonų. Statusas: nenuteistas, byla tęsiasi apie 20 metų.
Tai pasakė Dmitrijus Muratovas, Rusijos „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius ir 2021 m. Nobelio taikos premijos laureatas, interviu YouTube. Latvijos žiniasklaida jo žodžius išplatino 2022 m. rugsėjo 30 d. vakare, Seimo rinkimų išvakarėse. Atsakyti iki balsavimo Šlesers jau nebespėjo.
KNAB šiuos žodžius tikrino beveik dvejus metus ir 2024 m. pranešė: patvirtinimų nėra. Pats Muratovas įrodymų nepateikė, SAB tokios informacijos taip pat neturėjo.
Šlesers pozicija: tai melas ir priešrinkiminis juodasis PR. Jis pats pareikalavo, kad KNAB ir saugumo policija iškeltų bylą dėl šmeižto. Kas tiesa: pasitraukęs iš politikos, jis kūrė logistikos įmonę kartu su Rusijos geležinkeliais (RŽD), tai patvirtino SAB direktorius.
2006 m. Seimo rinkimuose partija LPP/LC viršijo išlaidų limitą maždaug 401 000 latų. Partijos skolą valstybei KNAB įvertino 528 870 latų, tai apie €752 500. Partija buvo perregistruota, o 2011 m. likviduota, ir skola taip ir nebuvo sumokėta. Teismas dėl šios skolos sprendimo nepriėmė.
Šlesers pozicija: bauda buvo politinis jo oponentų KNAB viduje užsakymas. Dokumentų, kurie tai patvirtintų ar paneigtų, atviruose šaltiniuose neradome.
2013 m. gruodžio 7 d., dar iki karo, partijos „Vienoti Latvijai“ suvažiavime jis kalbėjo, kad vyriausybei reikia sėsti prie stalo su Rusijos vadovybe ir derėtis, kaip daro Vokietija. Tai jo paties žodžiai, užfiksuoti LSM.
Kas buvo vėliau: 2022 m. Rusijai užpuolus Ukrainą, jo partija oficialiai pasmerkė Putino invaziją ir pašalino du Seimo narius, kurie atsisakė paremti šią poziciją ir ES šalies kandidatės statusą Ukrainai.
Kampaniją „premjeras Šlesers“ apmokėjo draugija „Latvija pirmoji“. KNAB ją pripažino partijos reklama, o įmonėms finansuoti partijas draudžiama. Partija įpareigota grąžinti pinigus. Tai ne bauda. Iki birželio grąžinta €90 000, iki rugsėjo partija surinko aukų visai sumai. Oficialaus patvirtinimo, kad grąžinta viskas, kol kas nėra.
Šlesers pozicija: tai jo asmeninė kampanija, plakatuose nėra partijos simbolikos, o pats įstatymas nevykęs.
Europos Parlamento rinkimuose KNAB nubaudė tris partijas, tarp jų ir „Latvija pirmoje vietoje“, už tai, kad jos pavėluotai pranešė apie agitacinės medžiagos išdėstymą. Suma trims: €2800.
Radome ir patikrinome pagal dokumentus ir atvirus šaltinius
Po 2026 m. rinkimų Šlesers pareiškė, kad 17 jo partijos Seimo narių yra pasirengę remti vyriausybę, kuriai vadovauja premjeras Andris Kulbergs, net ir be ministrų postų. Jis žada balsuoti už Kulbergs reformas ir sunkius, net nepopuliarius sprendimus: žinybų sujungimą ir išlaidų mažinimą.
Kol jis vadovavo Susisiekimo ministerijai, Europos Komisija patvirtino penkis Latvijos transporto projektus: 110,5 km Via Baltica ir A12 kelių, 260 km bėgių pakeitimą Rytų–Vakarų linijoje, privažiavimus prie Ventspilio ir Liepojos uostų bei oro uosto „Ryga“ kilimo ir tūpimo tako pailginimą iki 3 200 m. ES skyrė €165,9 mln. iš €384,3 mln.
Vien naujasis takas kainavo €23,5 mln. Nuo 2008 m. spalio Ryga priima sunkiuosius lėktuvus, tokius kaip Airbus A340 ir Boeing 747.
2005 m. gegužę jis susitarė su Tallink vadovu dėl kasdienės linijos Ryga — Stokholmas. Ji atidaryta 2006 m. balandį ir per pirmuosius 10 metų pervežė 5,5 mln. keleivių.
2007 m. vyriausybė priėmė jo pasirašytą eismo saugumo programą: iki 2010 m. perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių. Tikslas pasiektas metais anksčiau: 558 žuvusieji 2001 m., 254 – 2009 m. Latvija gavo apdovanojimą ETSC Road Safety PIN Award 2009.
Dalį 2008–2009 m. sumažėjimo ekspertai aiškina ir krize: keliuose sumažėjo automobilių.
Kai Latvijas Pasts patyrė milijoninius nuostolius ir trikdė spaudos pristatymą, jis pasiūlė naują vadovą, o vyriausybė pagal jo ministerijos ataskaitą leido paštui imti paskolą. Per 2008 m. nuostoliai sumažėjo keturis kartus: nuo 14,1 iki 3,66 mln. latų.
Jam esant ministru, airBaltic, kurios didžioji akcijų dalis priklauso valstybei, išaugo nuo 0,59 mln. keleivių 2004 m. iki 2,6 mln. 2008 m., o laivynas – iki 28 lėktuvų. Vien bendrovės socialinis mokestis už 2008 m. – 7 mln. latų, apie €10 mln.
Nuo 2009 m. liepos jis vadovavo Rygos laisvojo uosto valdybai. Kriziniais 2009 m. uostas perkrovė rekordinius 29,7 mln. tonų, o 2010 m. pirmą kartą istorijoje viršijo 30 mln. tonų.
Būdamas vicepremjeru, jis vadovavo vyriausybės darbo grupei verslo aplinkai gerinti, atidarė Latvijos plėtros agentūros atstovybę Londone ir pasisakė už investicijų agentūrą pagal „vieno langelio“ principą. 2004 m. buvo įkurta LIAA, ji veikia iki šiol.
Būdamas ekonomikos ministru, jis atšaukė Ventspilio merą Aivars Lembergs iš valstybės atstovo Ventspils Nafta pareigų. Net premjeras Krištopans, reikalavęs jo atsistatydinimo, tai pavadino „vieninteliu profesionaliai drąsiu“ ministro žingsniu.
Pavaduodamas premjerą, jis pasirašė taisykles dėl išmokos įtėviams – 1000 latų už vaiką. 2004 m. pabaigoje ministerija pranešė: pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo nė vienas kūdikis iki metų be rimtų sveikatos problemų nelaukė įvaikinimo, taip pat ir dėl šios išmokos.
Latvijos pirmosios partijos (LPP), kurios vienas iš įkūrėjų jis buvo, siūlymu Seimas į Konstitucijos 110 straipsnį įrašė santuokos kaip vyro ir moters sąjungos apsaugą: 65 balsai už, 6 prieš. Pataisą parėmė daugiau nei 10 000 piliečių parašų.
2008 m. birželio 25 d. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka apdovanojo jį, tuometinį Latvijos susisiekimo ministrą, III laipsnio kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordinu „už svarų asmeninį indėlį plėtojant Ukrainos ir Latvijos bendradarbiavimą“.
Jis surinko 34 Seimo narių parašus, ir Seimas sudarė tyrimo komisiją dėl finansų sektoriaus „kapitalinio remonto“ ir bankų ABLV, PNB bei Baltic International Bank uždarymo pasekmių. Komisija pasiūlė nuimti nuo verslo perteklinę naštą, atsiradusią dėl išpūstų reikalavimų bankų klientams.
Jo teigimu, jo siūlymu buvo sukurta sakralinio turizmo programa, ir daugelis Latvijos bažnyčių gavo pinigų remontui. 2006 m. kardinolas Jānis Pujats, arkivyskupas Jānis Vanags ir vyskupas Pēteris Sprogis viešai dėkojo jo partijai už šiuos pinigus.
Pelno mokestis mažintas nuo 25% iki 15%. Iki 15% sumažintas 2004 m., kai jis buvo vicepremjeras
Baltic Times, 2003Viskas jau ant svarstyklių. Spustelėkite apskritimą, kad nuimtumėte jį nuo lėkštės arba grąžintumėte
Geležinkelininkų atlyginimas padvigubėjo: nuo 261 iki 533 latų per 2004–2007 m.
LDz 2007 m. ataskaitaTik patvirtintos sumos. Brūkšniuotė reiškia: pinigai pažadėti, bet dar ne visi investuoti, arba neįrodyta kaltinimo versija.
investicijos pagal leidimų gyventi programą 2010–2024 m., 19 900 leidimų
Riga Waterfront, statybos vyksta nuo 2025 m.
nesumokėta senosios partijos bauda
Vien pagal dokumentus – iki €4,8 mlrd. pliuso prieš €0,75 mln. minuso. Net įskaičiavus neįrodytus €3 mln. dėl skaitmeninės TV, pliusas šimtus kartų didesnis už minusą. Paties Šlesers vertinimu, remiantis Deloitte, bendras leidimų gyventi programos poveikis dar didesnis, tačiau šio vertinimo nepatikrinome ir į rezultatą neįtraukiame.
Milijonai eurų, viena skalė. Minusai joje beveik nematomi: jie šimtus ir tūkstančius kartų mažesni už pliusus.
„Dokumentas“ = skaičius iš ataskaitos. „Skaičiavimas“ = aritmetika pagal oficialius duomenis.
Dokumentas19 900 leidimų. Programą vadina savo iniciatyva
Skaičiavimasišlaidos išaugo nuo €177 mln. 2003 m., prieš ateinant Ryanair, iki €574 mln. 2008 m. Sudėtas 5 metų prieaugis, palyginti su 2003 m. Ryanair ir oro uosto centro metai
Skaičiavimasvidutinis atlyginimas LDz padvigubėjo nuo 261 iki 533 latų, 13–15 tūkst. darbuotojų
Dokumentastik socialinis mokestis. Buvo pirmasis Rimi Baltija direktorius, tinklo apyvarta dabar apie €1,2 mlrd. per metus
DokumentasVID duomenys, tik vieši metai. Šeima valdo grupę per holdingą, 50% priklauso Šķēle šeimai
Pažadėtastatybos vyksta nuo 2025 m. Investuotojas – Eagle Hills iš Abu Dabio, Šlesers šeima projekte turi mažą dalį
DokumentasES Sanglaudos fondas patvirtino penkis Latvijos projektus, kol jis buvo susisiekimo ministras: Via Baltica ir A12 keliai, 260 km bėgių, privažiavimai prie uostų, oro uosto kilimo ir tūpimo takas. Bendra vertė €384,3 mln.
≈ €3 mlrd. jau gauta ir €3 mlrd. vykdoma
Turizmo ir atlyginimų augimą lėmė ir įstojimas į ES bei ekonomikos pakilimas. Mikroįmonių mokestis neįtrauktas: pagal dokumentus jį stūmė Kamparsas ir Bērziņšas.
Suskaičiuoti negalima: nėra atvirų duomenų. Todėl į sumą neįtraukta.
6 mlrd. € pagal dokumentus ir ≈ 4,4 mlrd. € turizmo įvertis 2009–2019 m. Tai įvertis, o ne dokumentas
Oro uostų keleiviai, 2009 m. palyginti su 2008 m.
Per 2004–2008 m. Ryga išaugo 3,5 karto, nuo 1,06 iki 3,69 mln., Vilnius – 2,1 karto. Ministru jis buvo iki 2009 m. kovo.
„Latvija pirmoje vietoje“ (LPV): rinkimai ir iniciatyvos
globėjų šeimų prie Vaikų ir šeimos ministerijos, kurią kuravo jo partija
vaikų žaidimų aikštelių pastatyta tais pačiais metais
pigūs tiesioginiai skrydžiai iš Rygos į Europą po jo derybų
į Latviją atėjo Rimi, Narvesen, Cubus, Dressmann ir nauji prekybos centrai
vienoje santuokoje, penki vaikai
leidimai gyventi už investicijas 2010–2024 m., pirmieji pinigai atėjo pačiame krizės įkarštyje
Kur jis buvo steigėjas, vadovas, iniciatorius ar bendrasavininkis. Vaidmuo nurodytas taip, kaip jį patvirtina šaltiniai.
Generalinis direktorius 1996–1997 m., kai Latvijoje atsidarė pirmoji Rimi parduotuvė. Iš trijų didžiausių tinklų Rimi atėjo pirmasis, 2020 m. jis turėjo 133 parduotuves ir daugiau nei 6 000 darbuotojų.
Cubus, Dressmann, Bik Bok, 1994–1998. 1995 m. su Dressmann Rygoje grupė Varner pradėjo plėtrą į užsienį. Iki 1998 m. norvegų Varner ir Hakon investavo į Latviją $40 mln.
Buvusi universalinė parduotuvė „Centrs“ Senojoje Rygoje, 1995–1998.
Mols, Origo, Olimpija, Dole, Alfa, Minska per bendras įmones.
Kioskų tinklas vietoj sovietinių „Sojuzpečat“.
Viešbučiai „Latvija“ ir „Rīdzene“ Rygos centre.
Jo įmonė laimėjo sklypo konkursą ir pradėjo projektą. Bokštą 2004 m. pastatė Merks ir Hansabanka: tai pirmasis nepriklausomos Latvijos dangoraižis, dabar Swedbank biuras.
Šlesers pozicija: jis yra idėjos autorius ir Salienos tėvas įkūrėjas, žemę naujajam miestui supirko kartu su Frank Varner. Pagal dokumentus jis buvo pirmosios projekto bendrovės Saliena Real bendrasavininkis ir savo akcijas pardavė 2002 m. 2002 m. lapkritį tapo vicepremjeru.
Susitarimas su Ryanair, keleivių skaičius per 2003–2009 m. išaugo 5,7 karto.
2005 m. susitarė su Tallink dėl kasdienės linijos. Per 10 metų ji pervežė 5,5 mln. keleivių.
Programą vadina savo iniciatyva. €1,64 mlrd. investicijų per 2010–2024 m.
„Mamų algos“, alimentų fondas, apie 300 vaikų žaidimų aikštelių.
Partija nuo 2021 m. 17 vietų Seime 2026 m.
Stambi uosto grupė Rygoje: terminalai, krovos darbai, konteineriai, nuosavas geležinkelis. Apie 400 darbo vietų, daugiau nei €14 mln. mokesčių nuo atlyginimų už 2023–2025 m.
Naujas rajonas Andrejsaloje, €3 mlrd. investuotojo iš Abu Dabio, statybos vyksta nuo 2025 m. Žemė iš valstybės nupirkta už €5,8 mln., 5,2 karto brangiau nei kadastrinė vertė. Ryga į projektą pinigų neinvestavo.
Verslas, oro uostas, transportas krizės metu, leidimai gyventi, parama šeimoms, augantis rinkėjų pasitikėjimas. Viskas su nuorodomis į dokumentus.
Garsiausi nepasitvirtino: „Putino pinigus“ KNAB pripažino nepatvirtintais, „oligarchų byla“ nutraukta, dėl skaitmeninės TV – du išteisinimai.
Nesumokėta senosios partijos skola už 2006 m. rinkimus, 2013 m. žodžiai apie derybas su Rusija, Seimo paleidimas 2011 m., €340 000 grąžinimas už reklamą 2026 m.
DI serialas. Vaizdo įrašas sukurtas dirbtiniu intelektu.